Vadovas kaip darbdavys: kokį įvaizdį jis kuria

Nors sakoma, kad nauji darbuotojai renkasi organizaciją, o išeidami iš darbo palieka savo vadovą, gali būti ir atvirkščiai. Žinomi vadovai traukia žmones ir jų valdomoms bendrovėms neabejotinai lengviau pavyksta pritraukti gerų darbuotojų.

Vadovas nebūtinai yra darbdavio įvaizdžio ašis, tačiau darbuotojai seka įmonių vadovų veiksmus viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje ir pan. ir tuo didžiuojasi. Tai mato ir konkurentų darbuotojai, kurie sau užduoda klausimą: ar mūsų vadovas taip pat didžiuojasi mumis, ar pamini savo komandą viešai taip taikliai, kaip ir konkurentų įmonės vadovas, sako Karolis Blaževičius, „Indigroup“ paslaugų grupei priklausančios darbdavio įvaizdžio agentūros „Chorus“ partneris.

Būti matomam neužtenka

Į šeštus metus VŽ su banku „Nordea“ organizuojamo metų vadovų rinkimų konkurso „Metų CEO“ finalą patekę vadovai tarpusavyje konkuruoja ne tik dėl šio titulo, bet ir dėl darbuotojų. Portale vz.lt prasidedantis balsavimas neabejotinai bus paremtas nerašytu atrankos kriterijumi, ar norėčiau dirbti su šiuo vadovu jo vadovaujamoje įmonėje.

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Įmonės vadovas, norėdamas asmeniškai formuoti savo valdomos bendrovės darbdavio įvaizdį, turi būti matomas. Dauguma šešioliktuke esančių vadovų yra matomi, tačiau išskirti galima Vytautą Kaikarį, bendrovės „Small Planet Airlines“ vadovą. Daugumoje savo viešų pranešimų jis užsimena apie darbuotojus, jų gerovę, motyvaciją ir t. t. Smulkios detalės lemia p. Kaikario požiūrį, pvz., filmuojant klipą apie šio vadovo požiūrį į vadovavimą, buvo pasirinktas ne vadovo kabinetas, o bendra erdvė, kurioje matomi įmonės darbuotojai. Taip pabrėžiamas vadovo artumas su personalu. Kęstutis Šliužas, bendrovių „Teo“ ir „Omnitel“ vadovas, taip pat pastebimas bendroje aplinkoje su darbuotojais: socialiniuose tinkluose kartu su komanda ruošiasi maratonui, atveria naujų aptarnavimo salonų duris ir pan. Iš visų 16-os vadovų išsiskiria ir Laura Blaževičiūtė, bendrovės „Tele-3“ vadovė. Jos asmeninio gyvenimo detalės yra labiausiai komunikuojamos žiniasklaidoje. Tai leidžia pažinti šią vadovę ne tik darbo aplinkoje“, – komentuoja p. Blaževičius.

Anot jo, daugumos kitų vadovų komunikacija žiniasklaidoje visiškai susijusi su darbu.

„Itin dažnai žiniasklaidoje matome Rimantą Pervenecką ir Marių Horbačauską, tačiau dauguma pranešimų orientuoti į komercinę įmonės informaciją, o ne darbuotojus. Šiuo atveju, šiems vadovams pakanka populiarumo norint aktyviai pradėti formuoti savo atstovaujamos bendrovės darbdavio įvaizdį“, – sako p. Blaževičius.

Atstumas turi mažėti

Kaip darbuotojai yra įmonės ambasadoriai, taip ir įmonių vadovai yra bendrovės darbuotojų ambasadoriai.

„Kiekvienos bendrovės karjeros skiltyje privalo būti matoma bendrovės darbuotojų nuomonė ir bendrovės vadovo požiūris į organizacijos kultūrą, vertybes ir karjeros galimybes. Išsamiausias karjeros skiltis su darbuotojų istorijomis, deklaruojamomis vertybėmis ir vidutiniu informacijos pateikimo patrauklumo lygiu turi tik „Small Planet Airlines“, „Grigeo“, „Swedbank“, „Apranga“ ir „Teo“. Ponas Kaikaris yra vienintelis iš 16-uko, kuris karjeros skiltyje pateikia bent jau trumpą savo kaip įmonės direktoriaus požiūrį į bendrovės kultūrą. Tai leidžia potencialiems darbuotojams įvertinti ne tik būsimus kolegas, bet ir bendrovės kryptį nustatantį vadovą“, – pabrėžia p. Blaževičius.

Eksperto vertinimu, įdomią darbdavio įvaizdžio strategiją pasirinko „Thermo Fisher Scientific“, nes prieš metus „Metų CEO“ titulą iškovojusiam Algimantui Markauskui „Thermo Fisher Scientific“ karjeros skiltyje vietos nenumatė.

„Taigi Lietuvoje vadovai kol kas yra labiau matomi žiniasklaidoje, o ne būsimų darbuotojų erdvėse. Tai bet kokiu atveju turės pasikeisti, nes bendrovių hierarchinės struktūros plokštėja ir darbuotojams tampa vis svarbiau pažinti savo organizacijos vadovą“, – sako ekspertas.

Pilnas straipsnis „Verslo žiniose“