Bandomasis laikotarpis ir tolimesnis karjeros planavimas
Daugelio darbuotojų karjeros pradžia tam tikroje įmonėje prasideda nuo bandomojo laikotarpio, kuris reikalingas ne tik darbdaviui, tačiau ir darbuotojui. Juk dažnai svajone atrodžiusi profesija arba įmonė joje pradirbus – nebe tokia patraukli, kokia atrodė.
Bandomasis laikotarpis – darbuotojui ir darbdaviui
Bandomasis laikotarpis yra apipintas kiek kitokiomis sąlygomis nei tapus nuolatiniu darbuotoju (dar kitaip, kai sutartis yra terminuota). Sutartyse būna pateiktos visos svarbiausios sąlygos, tad darbuotojas turi į jas kuo detaliau įsiskaityti, kad paskui nekiltų neaiškumų. Per šį laiko tarpą darbuotojas gali geriau susipažinti su kolegomis, taip pat, kultūra, kuri puoselėjama darbo sąlygomis, galiausiai – grafiku (ypač tokiu atveju, jeigu jis kinta arba jeigu dažnai tenka dirbti viršvalandžius.
Žinoma, tai yra laikas, kai žiūrima – kokia darbuotojo motyvacija. Po bandomojo, deja, ne visada laukia terminuota darbo sutartis arba darbo sutartis be termino (laikotarpis 2020 arba ilgesnis pagal darbdavio bei darbuotojo poreikius). Nors atleidimai Lietuvos darbuotojų praktikoje – gana reti, tačiau jie yra.
Žinoma, daugiau dėmesio reikia skirti ir bandomojo laikotarpio darbo trukmei. Darbo kodeksas apibrėžia, kad bandomasis laikotarpis 2019-ais metais (tiksliau nuo jų pagal priimtą kodeksą) negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai. Pagal naują darbo kodeksą jis negali būti pratęsiamas ilgesniam laiko tarpui, tai yra – maksimalus bandomasis laikotarpis ne ilgesnis nei 3 mėnesiai.
Jeigu matyti, kad viena arba kita pusė nesijaučia tam tikroje darbo vietoje gerai – galimas atleidimas. Nutraukti darbo sutartį gali tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Ar būtina baigti pradėtus darbus? Taip, per 3 darbo dienas (nebent darbdavys leidžia to nedaryti).
Pasibaigus bandomajam laikotarpiui dažniausiai persirašoma darbo sutartis. Joje sąlygos gali kiek skirtis nuo tų, kurios Jums buvo žinomos anksčiau, tad būtinai skirkite dėmesį detaliai jų analizei. Atlyginimas dažniausiai kyla, tolimesni karjeros planavimo žingsniai atrodo aiškesni (galima nuspėti – į kokias pozicijas gerai dirbdamas galite pakilti).
Karjeros planavimas, žinoma, turi būti derinamas iškart su darbdaviu, kadangi kai kurie darbdaviai tiksliai nurodo, kad iš tam tikros pozicijos – nėra kur kilti. Kitu atveju dažniausiai daromi testai ir tenka konkuruoti su kolegomis.
