Vienas geras vadovas atstoja dešimtis vidutiniokų

Koks turėtų būti geras vadovas? Šiuo klausimu daugelio žmonių nuomonės išsiskiria. Vieni įsitikinę, kad geras vadovas turėtų būti griežtas, reiklus, tačiau mokantis diplomatiškomis priemonėmis iš pavaldinių sulaukti teigiamų verslo rezultatų. Kiti mano, kad vadovas-autokratas šiandien yra atgyvena, o jį pakeisti turėtų tikras lyderis, sugebantis kūrybingai vadovauti įmonei ir draugiškai bendrauti su savo pavaldiniais. Bet kokiu atveju, jis visada tampa savotišku kompanijos veidu. Dėl šios priežasties, vadovo atranka reikalauja konkrečios strategijos, aiškių atrankos kriterijų ir tikslaus supratimo, koks vadovas gali atstovauti skirtingoms įmonėms. Visa tai supratus, galima surasti tinkamą vadovą, kuris sugebės suvalgyti įmonėje vykstančius procesus, verslą vystys ilgus metus, o apie vadovo atrankas netolimoje ateityje bus galima išvis pamiršti.

Atranka prasideda nuo „gero vadovo“ sąvokos

Kaip jau minėta, žmonių supratimas, kas yra geras vadovas – skiriasi. Tačiau tiek dalykiškas ir griežtas, tiek liberaliai nusiteikęs vadovas gali suburti komandą, motyvuoti darbuotojus bei sėkmingai siekti įmonės tikslų. Dar prieš samdant naują skyriaus ar įmonės vadovą, kiekvienu individualiu atveju reikėtų apibrėžti vadovo sąvoką. Nuo to, kaip jis įsivaizduojamas, priklausys, kokio tipo žmogus reikės ieškoti.

Personalo atrankos specialistai pastebi, jog reiklumu bei griežtumu pasižymintys vadovai darbuotojų yra natūraliai siejami su valdžia, o verslo lyderiai, priešingai, vertinami dėl savo asmeninių savybių. Tačiau abu vadovų tipai, be abejonės, turi pasižymėti profesionalumu bei reikalingomis kompetencijomis. Priklausomai nuo įmonės veiklos srities, jie turi atitikti išsilavinimo, panašaus darbo patirties, vadybos, ekonomikos bei kitus, labiau specializuotus, kriterijus.

Per daug atvirai reiškiamos emocijos nėra vadovo privalumas

Kalbant apie šiuolaikinius įmonių ar projektų vadovus, jau tampa įprasta juos sieti su draugiškumu bei laisvesne valdymo ir bendravimo forma. Tačiau, kaip ir visur, taip ir vadovo darbe negalima peržengti ribos tarp dalykinių santykių ir pernelyg draugiškų santykių su savo darbuotojais. Visgi, protingas demokratiškumas yra būtina sąlyga net ir pačiose laisvamaniškiausiose darbovietėse. Per daug atvirauti linkęs vadovas kartais, net ir pats to nenorėdamas, gali sunervinti savo pavaldinius. Pavyzdžiui, pasakodamas apie dažnas savo atostogas egzotiškuose kraštuose, toks žmogus gali priversti kitą jaustis nesmagiai, suvaržytai dėl fiksuoto minimalaus ar vidutinio atlyginimo. Taigi, renkant vadovą, labai svarbus kriterijus yra jo sugebėjimas išlaikyti ribą tarp malonaus bendravimo su kolegomis ir per daug atviro emocijų reiškimo darbo metu.

Kodėl reikia orientuotis tik į talentingiausius?

Sėkmingiausių Lietuvos bei pasaulio įmonių praktika rodo, jog patikima ir lojali aukščiausio lygio vadovų grupė yra pajėgi sukurti pelną nešančius verslus. Talentas vadovauti ir reprezentuoti įmonę, kuriai vadovauja – ne mažiau svarbu. Dėl šios priežasties, vadovų atrankos metu skiriamas didelis dėmesys ir į papildomas pretendento kompetencijas, bylojančias apie sklandų ir tinkamą vadovo darbą ateityje. Šiandien įmonėms nereikalingas paprastas „bosas“. Talentas ir kūrybiškumas daugelyje dabartinių įmonių vertinamas ne ką mažiau negu nustatytos hierarchijos organizacijoje paisymas. Juk vadovavimas dažnai įvardijamas kaip tikra meno rūšis, kuriai reikia išties daug išmonės, talento ir energijos. Į visa tai ir reikėtų orientuotis, renkantis gerą, naują vadovą.