Mokymai jauniems specialistams: bereikalingas išlaidavimas ar investicija?

Universitetą ar kolegiją vos spėjęs pabaigti jaunuolis, pradėjęs ieškoti darbo pagal specialybę, iškart susiduria su problema. Retas kuris darbdavys nori darbuotojo be patirties. Kodėl verslininkai ir įmonių vadovai personalo atrankos metu nesiryžta įdarbinti dar visai šviežio specialisto? Atsakymas į šį klausimą gana sudėtingas. Didelė dalis darbdavių vis dar abejoja, ar pasamdžius jauną darbuotoją be jokios darbo patirties ir jį apmokius, jie neliks be nieko. Kitaip tariant, ar mokymai jauniems specialistams apsimoka, kai rizika, jog vėliau jie pabėgs pas konkurentus, išlieka didelė?

Abejonių pagrindus kuria patys darbdaviai

Pasak personalo atrankos specialistų, mokymai jauniems specialistams nebūtų tokia opia problema, jeigu pačių darbdavių požiūris į studentus būtų kitoks. Šiandien vis dar didelė dalis įmonių vadovų savo personalą renkasi orientuodamiesi į patirtį. Atsirinkti ir įdarbinti nepatyrusius paskutinio kurso studentus arba tik studijas baigusius jaunuolius ryžtasi vienetai. Abejonių kelia kalbos apie tokių pretendentų nepastovumą. Tačiau darbo rinkos ekspertai teigia, kad taip galvodami verslininkai mato tik stereotipus ir neįvertina jaunatviško jaunų specialistų maksimalizmo, atsakingumo, motyvacijos ir novatoriško požiūrio į darbą. Kartais net tada, kai jaunas specialistas gauna poziciją įmonėje, po metų ar kelių dalis darbdavių į jį vis tiek žiūri kaip į naujoką, kuriam dar negalima patikėti sudėtingesnių, atsakingesnių užduočių. Būtent toks įsivaizdavimas dažnai ir pakiša koją išsiugdyti lojalų, talentingą specialistą.

Ilgametė patirtis ir profesiniai mokymai

Nors sakoma, kad daugiausiai išmokti galima tik praktikos metu, tačiau ne visada ilgametė darbo patirtis pramoksta profesiniuose mokymuose įgytas žinias. Tarkime, daug metų nedidelio miestelio įmonėje dirbantis darbuotojas yra sukaupęs išties daug žinių, bet sparti techninė, informacinė ar kitokia pažanga jo kompetencijas padaro kiek pasenusiomis. Be to, didelė dalis senų (ne amžiaus prasme) darbuotojų pervertina savo patirtį ir neturi ypatingos motyvacijos stengtis – juk jie jau užsidirbo savo stabilų statusą. Štai toks personalo nusistatymas kai kada gali labai pakenkti verslo sėkmei. Jaunas specialistas, kurį darbdavys siunčia į profesinius mokymus, paprastai yra motyvuojamas tobulėti, o ilgainiui – ir kilti karjeros laiptais. Todėl formuodamas savo personalą, įmonės vadovas privalo tiksliai nuspręsti ir įvertinti, koks pasirinkimas jo verslui būtų efektingesnis.

Taigi, kasdien priimdamas svarbius verslo sprendimus, kiekvienas įmonių vadovas turi nuspręsti, kokio personalo jam reikia. Tie, kurie visgi linkę orientuotis į lojalų, atsakingą ir darbštų personalą, gali rinktis tiek patyrusius darbuotojus, tiek neseniai studijuoti pabaigusius perspektyvius kandidatus. Neverta iš anksto nusiteikti, jog jaunas žmogus iš įmonės pasiims tik naudą sau, neatnešdamas nieko gero organizacijai. Labai dažnai įvairūs profesiniai mokymai ar kvalifikacijos kėlimo kursai skatina jauno darbuotojo motyvaciją, kuri ilgainiui ir lemia jo tapimą specialistu bei tikrą verslo sėkmę.